- nelaba
- nelãbas, nelabà bdv. Patrobiai̇̃s nelãbos dvãsios lauminė́ja.
.
nelaba
Look at other dictionaries:
nelabasis — nelabàsis sm. emph. KBI31, Gs, nelãbasis, nèlabasis Als 1. I piktoji dvasia, velnias, kipšas: Nelabàsis viską žino, bet kur bobos peilį galanda, jis tik nežino Trg. Kaip bus po dvyliktos naktyj, visi nulakstys nelabiejie, ir tu galėsi eiti… … Dictionary of the Lithuanian Language
nelabatvė — nelabãtvė sf. (2) 1. Grz negerumas: Ta senatvė nelabãtvė Škn. 2. scom. netikėlis: Tas nelabãtvė pieną išvertė Škn … Dictionary of the Lithuanian Language
nelabadė — nelabãdė sf. (2) Jnšk negerovė, nesėkmė, nelaimė: Šiemet tokia nelabãdė užėjo, kad nebegaliam nuo vargų atsikratyt Ps … Dictionary of the Lithuanian Language
nelabas — 2 nelãbas, à adj. (4) 1. R piktas: Nelãbas šuo K. Janikė – tokia paliko ožka, tokia nelaba, su visais riejosi Žem. Tai nelaba merga, ji baras ir baras su visais Škn. No to žmogaus betariant, anosios vyras nelabas J. 2. J blogas, netikęs,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nelabas — nelãbas, nelabà bdv. Patrobiai̇̃s nelãbos dvãsios lauminėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atvelti — 1 atvelti, àtvelia, atvėlė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvėlei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivėlei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivėlė bernas duonos … Dictionary of the Lithuanian Language
didis — dìdis, ì ( ė, ė̃, didžià Š) adj. (4, 2) 1. K žymus savo apimtimi, stambus: Jaučiai didi kaip kūgiai Plik. Šuo didis SD20. Buvo labai didis akmuo BPII4. Didė žuvis SD397. Didė ugnis R86. Didì barzda JV952. Didės buvo akys JD592. Uždegė pilis… … Dictionary of the Lithuanian Language
duokelė — duokẽlė scom. (2) duokas: Kad tu prapultum, duokele nelaba! Nm. Eik pas tą duokẽlę ko nors Nm … Dictionary of the Lithuanian Language
dvokėlis — dvõkėlis, ė smob. (1) pasmirdėlis: Ir priimsi tą dvokėlį, kurs vedums numūse karčemą įsteigtų! M.Valanč. Kad tu prapultum, dvokėle nelaba (apie degtinę), kuri vedi mane tiesiog į grabą! M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
gudrus — 1 gudrùs, ì adj. (4) K 1. išmintingas; apsukrus, sumanus: Pasakyk, kad esi gudrus J.Jabl. Kaip su gudriausiu, stengiasi kiekvienas pakalbėti P.Cvir. Ir jo būta negudraus, didelio tinginio J.Jabl. Po didelių antakių žibėjo žvitrios, gudrios akys … Dictionary of the Lithuanian Language
